Dėl teisės statyti jėgaines pirmajame jūros vėjo parko konkurse varžėsi „Ignitis grupė“ ir „Orlen“

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) oficialiai paskelbė „Ignitis renewables“ ir šios partnerį „Ocean Winds“ pirmojo 700 MW vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje plėtotoju. Tuo pačiu taryba atskleidė, jog antrasis konkurso dalyvis buvo „Orlen“ grupės bendrovė.

„Oficialiai buvo užbaigtas pirmasis jūrinio vėjo konkursas Lietuva. VERT vienbalsiai pritarė tam, kad konkurso laimėtoju būtų paskelbtos jungtinės veiklos pagrindu dirbančios įmonės „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“, kuri registruota Madride“, – teigė J. Dilienė, VERT tarybos narė. „Įmonės įsipareigojo pastatyti pirmąjį Lietuvoje jūrinio vėjo parką“. Dukterinė „Ignitis grupės“ įmonė aukcioną laimėjo pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį, antroje vietoje likusi „Orlen Neptun“ pateikė 5 mln. eurų pasiūlymą. 

Aukcioną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paskelbė šių metų kovą, o laimėtojui patvirtinti prireikė ir Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinimo. Svarbių objektų apsaugos koordinavimo nustatė, jog „Ignitis“ tarptautinis partneris atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Bendrovė parką statys be valstybės paramos.

Pagal konkurso sąlygas bendrovės turės 3 mėnesius įsteigti bendrą įmonę Lietuvoje, kuri ir vykdys visą jėgainių projektą. „Bendra įmonė kreipsis į VERT su prašymu gauti leidimą jūrinės teritorijos eksploatavimui ir elektros energijos iš jūrinio vėjo gamybai. Turint tą leidimą, įmonė galės pradėti statybos procedūras, galės vystyti elektrinę“, – teigė J. Dilienė.  Juridiniam asmeniui bus išduodamas leidimas plėtrai ir eksploatacijai 41 metams. „Procesas, aišku, imlus laikui, sudėtingas, bet tikimės, kad iki 2030 m. parkas pradės veikti“, – pridūrė VERT narė.

Kitų metų pradžioje VERT planuoja paskelbti ir antrojo 700 MW galios konkursą. Nuo pirmojo konkurso jis skirsit tuo, kad bus numatyta ir valstybės paramos schema. Europos Komisija jau patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą antrajam jūros vėjo parko konkursui Lietuvoje.

Antrąjį jūros vėjo elektrinių parką teisę statyti įgijęs plėtotojas galės prašyti valstybės paramos pagal „Contract for Difference“ modelį. Šis paramos modelis veikia taip, kad valstybė galės primokėti parko savininkui, jei elektra rinkoje yra pigesnė nei sutarta elektros pardavimo kaina. Jai esant aukštesnei – skirtumą tarp kainų padengtų tiekėjas.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, dalyvauti antrajame konkurse atsisakė vienas didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų iš Danijos „Orsted“ ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies Renewables“. Rugpjūtį planus vystyti jėgaines prie Palangos krantų atšaukė lenkų „Polenergia“, bendradarbiavusi su vietine atsinaujinančios energetikos plėtros bendrove „Green Genius“. Tačiau VERT tarybos narių teigimu jau yra juntamas susidomėjimas antruoju konkursu. Konsultacijoje, dalyvavo jau daugiau nei 100 iš anksto užsiregistravusių dalyvių: „Kaip taryba taip pat turime susitikimus su rinkos dalyviais, diskutuojame įvairiais klausimais. Šiokį tokį stabilų susidomėjimą jaučiame, atsakinėjame į susijusius klausimus“, – tikino J. Dilienė.

Maždaug 2030-aisiais, įgyvendinus abu vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, kurių bendra galia 1,4 GW tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos. Tai yra maždaug pusė viso dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Skaičiuojama, kad abu elektrinių projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų ir sukurti net 1300 naujų darbo vietų.