Elektros kainų augimas nesusijęs su sinchronizacija

Lietuvai atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų ir prisijungus prie Europos sistemos, elektros kainos biržoje pradėjo kilti. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas pabrėžė, kad sinchronizacija tam įtakos neturėjo. Kainų augimą lėmė sumažėjusi elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių bei apriboti elektros tiekimo pajėgumai dėl incidentų su kabeliais.

Kodėl brangsta elektra?

Pasak premjero, elektros kainų svyravimai susiję su vietiniais gamybos pajėgumais ir ribotomis importo galimybėmis. Nepaisant atsinaujinančios energetikos plėtros, Lietuva vis dar didelę dalį elektros importuoja, o tiekimo jungčių pralaidumas yra ribotas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius nurodė, kad kainas kelia ne sinchronizacija, o:

• Nutraukti elektros kabeliai Baltijos jūroje,
• Mažesnė vėjo energijos gamyba,
• Didesnis elektros vartojimas dėl šalčio,
• Brangesnės gamtinės dujos.

Kai saulė nešviečia ir vėjas nepučia, Lietuva yra priversta naudoti dujines elektrines, o gamtinės dujos šiuo metu yra brangios.

Baltijos šalys atsijungė nuo BRELL žiedo

Sekmadienį, 14:05 val., Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizavo savo elektros tinklus su kontinentinės Europos sistema. Iki tol Baltijos šalys buvo susietos su rusijos ir baltarusijos elektros tinklais (BRELL žiedu), kurio dažnis buvo valdomas iš maskvos.

Svarbu paminėti, kad Lietuva jau anksčiau nutraukė elektros importą iš šių šalių:

• Iš baltarusijos – nuo 2020 m.
• Iš rusijos – nuo 2022 m.

Dabar Baltijos šalys savarankiškai reguliuoja savo elektros sistemos dažnį ir įtampą, o tai užtikrina didesnę energetinę nepriklausomybę.

Energetinės nepriklausomybės siekis

Vyriausybė siekia, kad Lietuva ateityje pati pasigamintų pakankamai elektros energijos ir taptų eksportuojančia šalimi. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. žalia energetika galėtų visiškai patenkinti šalies poreikius.

Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, Lietuva galėtų pradėti eksportuoti elektrą dar anksčiau – apie 2028 m.

Be to, siekiant geresnės integracijos į Europos elektros rinką, iki 2030 m. planuojama įrengti naują 700 MW galios jungtį su Lenkija – „Harmony Link“. Šis projektas padės užtikrinti stabilesnes ir konkurencingesnes elektros kainas regione.