Energijos kaupimo sistema „Energy cells“ pradeda veiklą

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, energetikos ministras Dainius Kreivys, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris, energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis pristatė oficialią „Energy cells“ sistemos veiklos pradžią Vilniaus baterijų parke.

„Pastaraisiais metais turėjome ne vieną progą įsitikinti, kokiu pavojingu ginklu gali tapti energetinis karas, ir galima tik pasidžiaugti, jog Lietuva nepuoselėjo iliuzijų, kad autokratiniai režimai atskiria politikos ir ekonomikos sritis. Esame vieni pirmųjų, atsisakiusių rusiškos kilmės energijos išteklių, o pavasarį sėkmingai atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas parodė, kad mūsų pačių sistema iš esmės yra parengta desinchronizacijai nuo Rusijos energetikos sistemos. Šis baterijų parkas yra būtinas bendros sistemos elementas. Džiaugiuosi pasiektu rezultatu ir dėkoju visiems prisidėjusiems prie projekto planavimo ir įgyvendinimo. Neabejoju, kad judame teisinga kryptimi“, – atidarymo kalboje sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

100% baterijų parko akcijų priklauso energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei „EPSO-G“, o sistemos operatore paskirta bendrovė „Energy cells“. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

„Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra vienas svarbiausių politinių prioritetų siekiant sukurti ES energetikos sąjungą. Daug metų Europos Komisijai tai prioritetinis ES energetikos infrastruktūros projektas, kuriam skiriamas didelis ES finansavimas. „Energy cells“ energijos kaupiklių projektas yra Europos solidarumo pavyzdys. Jis finansuotas iš naujausio ES instrumento – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – ir leis saugiai užbaigti trijų Baltijos šalių energetinę integraciją į ES. Vėliau baterijų parkai prisidės prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir prie saugios, įperkamos ir tvarios energijos vystymo rytų Baltijos jūros regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – savo kalboje sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais, ši 200 MW galios ir 200 MWh talpos kaupimo sistema, prisidės prie ambicingų Lietuvos tikslų – vystyti atsinaujinančios energijos gamybos šaltinius.

Įvykus sinchronizacijai baterijų parkas, elektros gamybai iš saulės ir vėjo esant didesnei nei vartojimas, energiją galės kaupti, o prireikus ir vartojimui padidėjus – atiduoti sukauptą energiją į tinklą.

Kaupimo sistemos valdymo centro inžinieriai budi visą parą, 7 dienas per savaitę, užtikrindami nepertraukiamą momentinio rezervo paslaugos teikimą. Atsiradus trikdžiams, sistema į juos sureaguotų automatiškai per 1 sekundę ir, esant poreikiui, atiduotų arba paimtų galią iš perdavimo tinklo, įkraunant arba iškraunant kaupiklius, taip išlaikant stabilų sistemos dažnį.

Paslaugą keturi sistemos baterijų parkai gali nepertraukiamai teikti apie vieną valandą arba kol įsijungia kiti galios gamybos šaltiniai, taip pat galintys teikti šią paslaugą, pavyzdžiui, Kruonio HAE.

Iškart po atsidarymo, Lietuvos energetikos sistemos saugumui būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą „Energy cells“ teikia visa 200 MW galia.

Pasak Energetikos ministro Dainiaus Kreivio, baterijos yra vienas pagrindinių energetinio saugumo komponentų ir pažymi naują elektros energijos tinklo atsparumo lygį. Tai padės Lietuvai įgyvendinti vieną svarbiausių uždavinių iki sinchronizacijos – galimybę dirbti savarankiškai. „Pastarųjų metų išpuoliai prieš Europos energetinės infrastruktūros projektus rodo, jog grėsmės yra realios, todėl energetinio saugumo užsitikrinimas yra absoliuti būtinybė. Iki sinchronizacijos bet kokių trikdžių atveju sistema užtikrins nepertraukiamą elektros energijos tiekimą“, – sakė jis.

Keturių baterijų parkų sistemai įrengti buvo skirtas iki 87,6 mln. Eur finansavimas pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ planą „Naujos kartos Lietuva“.

„Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis teigė, kad turime vieną lanksčiausių ir greičiausių dažnio valdymo įrankių energetikoje – energijos kaupimo sistemą integruotą į perdavimo tinklą. „Atsiradus poreikiui veikti izoliuotu arba, kitaip, salos režimu, galėtume dažnį palaikyti savarankiškai. Projektas, skaičiuojant nuo pat tarptautinio pirkimo paskelbimo dienos, įgyvendintas per 34 mėnesius. Toks įgyvendinimo grafikas yra rekordinis, turint galvoje, kad tokio tipo projektas yra pirmas Baltijos šalyse, vienas pirmųjų ir didžiausių Europoje ir dar bent kelis metus tikrai bus tarp kaupimo sistemų lyderių. Dėkoju „Energy cells“ komandai ir rangovams, kurie itin intensyviai dirbo, kad sustiprintų šalies energetikos sistemos saugumą“, – sakė jis.

Pagrindiniai „Energy cells“ kaupimo sistemos rangovai – bendrovių „Siemens Energy“ ir „Fluence“ konsorciumas. Konkursą jungtinės veiklos pagrindu įgyvendinusios bendrovės laimėjo 2021 metų sausį. Pagal pasirašytą 109 mln. eurų vertės sutartį, „Energy cells“ dar 15 metų teiks ir garantinio aptarnavimo bei baterijų parko priežiūros paslaugas.