Mokėjimas už elektrą tapo našta? Sužinokite kodėl brangsta elektra

Elektros kelias į mūsų namus yra ilgas ir gana komplikuotas. Juk energija turi būti ne tik pagaminta, perduota per aukštos įtampos linijas ir transformuota į buitiniam naudojimui pritaikomą galingumą. Už šios kelionės slypi ne mažiau sudėtingesni elektros pirkimo, pardavimo ir paskirstymo procesai, be kurių ji taip pat nepasiektų mūsų namų.

Kad mokėjimas už elektrą taptų mažiau skausmingu procesu, kviečiame sužinoti kas slypi už jūsų elektros sąskaitos ir kaip galite įgauti daugiau savo išlaidų kontrolės.

Elektros rinkos liberalizavimas tolygu mažesniam mokėjimui už elektrą?

Elektros rinkos liberalizavimas yra neišvengiama Europos Sąjungos energetikos politikos dalis. Kaip šalis narė, ją vykdyti įsipareigojusi yra ir Lietuva. Pagrindinis elektros rinkos liberalizavimo tikslas yra paskatinti konkurenciją tarp įvairių elektros energijos tiekėjų ir suteikti vartotojams didesnę pasiūlą. Kaip ir teigia ekonomikos dėsniai, konkuruojantys rinkos atstovai varžosi tarpusavyje dėl pirkėjo, o šio proceso rezultatas – geriausia paslaugos kaina ir kokybė vartotojui.

Šis procesas turėjo paskatinti vartotojus daugiau pasidomėti savo galimybėmis, peržiūrėti turimus planus ir palyginti juos su kitų, nepriklausomų tiekėjų pasiūlymais. Deja, ne visi gyventojai suskubo laiku pasidomėti vykstančiais pokyčiais, todėl elektros rinkos liberalizavimo 3-iasis etapas pratęstas iki pat 2025-ųjų metų gruodžio. Tiek laiko turi visi gyventojai suvartojantys iki 1000 kWh per mėnesį, vis dar turintys senas sutartis su visuomeniniu tiekėju pasirinkti naują elektros tiekėją.

Nepamirškite, kad naują sutartį galite pasirašyti bet kuriuo metu, nelaukdami galutinės datos. Jau pasirašėte sutartį su nepriklausomu tiekėju? Ir toliau gali jas pasikeisti, remiantis sutartyje numatytomis sąlygomis. Tad jei jaučiate, kad mokėjimas už elektrą vis dar kelia daug klausimų – visuomet gali papildyti žinių bagažą ir optimizuoti pasirinkimą savo naudai.

Kokį planą rinktis?

Didesnė dalis gyventojų linkusi rinktis fiksuotus elektros energijos tarifus, kaip saugesnį ir pastovesnį variantą. Iš tiesų, tokiu atveju mokėjimas už elektrą kas mėnesį išlieka gana stabilus, nes pokyčius lemia tik jūsų suvartotas elektros kiekis. Tačiau verta turėti omenyje, kad ilgalaikėje perspektyvoje rizika permokėti vis tiek išlieka. Įprastai, tarifai fiksuojami bent jau metų laikotarpiui, per kuriuos situacija elektros rinkoje gali stipriai pasikeisti ne tik į blogą, bet ir į gerąją pusę. Šį faktą mums jau ne kartą įrodė ir pastarųjų metų įvykiai.

Savo ruožtu, nefiksuotas elektros planas yra laikomas rizikingesniu – juk situacija elektros biržoje, nuo kurios jis tiesiogiai priklauso, kinta nuolat. Dėl lig šiol jaučiamų pandeminių padarinių ir nestabilios politinės situacijos Europoje, daugelis gyventojų skeptiškai vertina artimiausių metų kainų prognozes. Visgi, ekspertai pabrėžia, kad besidomintiems elektros biržos tendencijoms, nefiksuotas valandinis planas gali padėti ir sutaupyti.

Nepriklausomi tiekėjai įprastai siūlo du kintamus kainų skaičiavimo planus: pagal konkrečios kainos zonos (mūsų atveju Lietuvos) mėnesio vidurkį arba pagal besikeičiančią valandinę kainą. Atidžiai stebėdami valandines prognozes, galite suplanuoti elektros energijai imlius darbus palankiausios kainos metu. Tai ypač aktualu elektromobilių savininkams, kurie teigia, kad tokiais atvejais mokėjimas už elektrą gerokai mažiau apsunkina piniginę.

Iš ko sudaryta elektros energijos kaina?

Nesvarbu, ar užsifiksavote elektros energijos kainas, ar pasirinkote tiesiogiai su biržos kainomis susijusį tarifą – mokėjimas už elektrą vyksta tuo pačiu principu. Abiem atvejais, elektros kaina yra sudaryta iš dviejų dalių:

Valstybės nereguliuojama dalis arba kaina, kuri priklauso nuo elektros biržos. Ši dedamoji lemia maždaug 45 procentus galutinio tarifo.
Valstybės reguliuojama kaina, kuri sudaro likusius 55 procentus. Ji susidaro iš kelių smulkesnių dedamųjų dalių.

Taip pat, tiekėjai neretai siūlo įvairių pridėtinių paslaugų, kurias galima įsigyti už papildomą mokestį. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, yra galimybė įsigyti daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Pasitaiko, kad mokėjimas už elektrą po kelių mėnesių pasikeičia, nes pasibaigia naujiems klientams galiojusi nuolaida ar specialus pasiūlymas. Jei gauta sąskaita jus nemaloniai nustebino, verta tai turėti omenyje ir pasitikrinti plano sąlygas.

Valstybės reguliuojamos kainos dedamosios

1. Energijos skirstymo ir perdavimo kaina.

Šią kainos dalį jų sudaro mokestis už elektros perdavimo paslaugas aukštos įtampos tinklais valstybės įmonei AB LITGRID. Taipogi, už elektros skirstymą žemos ir vidutinės įtampos tinklais mokame ESO. Ši dedamoji yra reguliuojama valstybės, ja rūpinasi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kaina energijos skirstymo tinklams šiuo metu siekia 6.814 ct/kWh.

2. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų arba VIAP mokesčiai.

VIAP mokesčiai skiriami įvairiems aplinkos apsaugos ir strateginiams energetikos politiniams tikslams įgyvendinti. Į šį sąrašą įeina ir subsidijos gamintojams užtikrinantiems būtiną elektros gamybą energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervams; subsidijos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms. Svarbu žinoti, kad šis mokestis yra perskaičiuojamas kas pusmetį, todėl VIAP eilutė jūsų sąskaitoje nuolat varijuoja. Nuo 2023-ųjų sausio 1 d. ji siekia -0,0078 Eur/kWh.

3. Valstybės kompensacija už įsigytą elektros kainą.

Skirstymo paslaugos papildoma dedamoji skirta kompensuoti skirtumą tarp visuomeninio tiekėjo faktinių ir prognozuotų pagrįstų sąnaudų. Nuo 2023 m. liepos 1 d. ji siekia 0,005 ct/kWh.

4. Pridėtinės vertės mokestis.

Šiuo metu taikomas pridėtinės vertės mokestis elektros energijai siekia 21 procentą nuo bendros paslaugų kainos sumos.

Kodėl brangsta elektra arba kas lemia biržos kainą

Elektros energijos kaina susiformuoja Lietuvos elektros biržoje, kuri yra integruota į Šiaurės šalių elektros biržą „Nord Pool“. Ji sudaro didžiąją dalį jūsų tarifo kainos ir lemia kokio dydžio mokėjimas už elektrą jūsų laukia ateinantį mėnesį. Biržos kainų svyravimą formuoja įvairūs elektros pasiūlos ir paklausos pokyčiai visoje Europoje. Jiems įtakos turi patys įvairiausi veiksniai, tokie kaip:

Pasiūlos ir paklausos valdymas

Elektros kaina biržoje „Nord Pool” yra nustatoma derinant elektros paklausą ir pasiūlą rinkoje. Tai yra kertinis šios organizacijos veiklos principas. Kiekvieną valandą, birža surenka elektros pasiūlos duomenis iš gamintojų bei pateikia juos pirkėjams, siūlantiems savo kainą. Šis procesas yra visiškai automatizuotas, todėl sandoriai įvyksta akimirksniu ir remiasi tik virtualiais duomenimis.

Energijos kiekis

Elektros gamintojas turi atitikti ne tik pirkėjui prieinamą kainą, bet ir reikiamą elektros energijos kiekį sutartam laikotarpiui. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl elektros biržos kaina ne visada atitinka pigiausią pasiūlymą. „Nord Pool” apskaičiuoja elektros paklausą iš atitinkamo regiono pirkėjų, kuriuos įprastai pateikia elektros tiekimo bendrovės. Jei gamintojas neatitinka pirkėjo paklausos masto, tuomet sandoris neįvyksta.

Energetikos infrastruktūra

Didelę įtaką elektros kainai turi ir šalies regioninės bei europinės energetikos tinklų būklė. Biržos kainos gali svyruoti dėl didžiųjų elektrinių darbo režimų bei remontų, tarptautinių jungčių pralaidumų ir kitų techninių faktorių. Bet kokie tiekimo grandies trikdžiai realiuoju laiku paveikia „Nord Pool“ biržos kainas.

Geopolitinė situacija

Ne paslaptis, kad įvairūs regioniniai konfliktai arba ekstremalios situacijos daro didelę įtaką biržos kainoms ir galutiniam vartotojo mokėjimui už elektrą. Tai patyrėme pandemijos laikotarpiu, gerokai didesniu mastu tai patiriame ir dabar, įsiplieskus karui Ukrainoje. Tai gali lemti ir didėjančioms dujų bei akmens anglies kainos. Ne mažesnė svarba atitenka ir gyventojų pajamų kritimui kriziniu laikotarpiu.

Žalioji energija

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra svarbi Europos Sąjungos energetikos dalis, padedanti įgyvendinti žaliojo kurso tikslus. Kaip žinia, saulės elektrinės, vėjo jėgainės ir kiti žaliosios energijos gamybos būdai, stipriai priklauso tiek nuo metų laiko, tiek nuo bendrų oro sąlygų. Kartais šie reiškiniai gali būti numatyti, tačiau neretai juos gali būti sunku prognozuoti. Be to, ne mažiau įtakos daro ir kiekvienoje šalyje taikomi žalieji mokesčiai bei taršos leidimo kainos.

Paros ar metų laikas

Ne paslaptis, kad mūsų elektros vartojimo įpročius stipriai koreguoja gamtiniai reiškiniai. Daugiausiai elektros suvartojame šaltuoju metų laiku bei vakarinėmis valandomis iki miego. Natūralu, kad tokiu metu elektros energijos paklausa stipriai išauga, o kartu su ja, ir elektros kaina biržoje realiu laiku. Taipogi, verta turėti omeny, kad paros arba metų laikas paveikia ir atsinaujinančių išteklių gamybą, kuri turi įtakos galutiniam mokėjimui už elektrą.

Kas yra garantinis tiekimas?

Garantinis tiekimas yra taikomas visiems vartotojams nepasirinkusiems elektros tiekėjo nustatytu laiku. Primename, kad elektros rinkos liberalizavimas vyksta 3 etapais:

1-asis etapas. 2020 metais tiekėją privalėjo pasirinkti visi gyventojai suvartojantys daugiau nei 5000 kWh per metus.

2-asis etapas. Iki 2022-ųjų birželio mėnesio pabaigos tiekėjus privalėjo pasirinkti visi gyventojai suvartojantys nuo 1000-5000 kWh per metus.

3-iasis etapas. Iki 2025-ųjų gruodžio 30 dienos tiekėją privalės pasirinkti gyventojai suvartojantys iki 1000 kWh per metus, o tai yra didžioji dalis buitinių vartotojų.

Žinoma, nepasirašę sutarties iki to laiko, be elektros tiekimo neliksite – dar pusmetį jums bus užtikrintas garantinis tiekimas iš energijos skirstymo operatoriaus (ESO). Tačiau ESO mokėjimas už elektrą garantiniu laikotarpiu gali gerokai išaugti, tad laukti paskutinės minutės tikrai nepatariama. Pasidomėkite nepriklausomų tiekėjų sąlygomis ir pasirinkite savo planą jau dabar, nes tikėtina, kad besibaigiant trečiajam etapui tarifai gali padidėti.

Kaip gauti kompensaciją už elektrą?

Patikimiausias būdas gauti kompensaciją už elektrą yra… pasigaminti jos patiems. Juk per pastaruosius metus saulės baterijos atpigo beveik 8 kartus ir yra nesunkiai prieinamos visoje Lietuvoje. Nuosava saulės elektrinė ne tik prisideda prie namų ūkio energetinės nepriklausomybės, bet ir padeda ženkliai sutaupyti.

Kasmet, Europos Sąjunga skiria apie 40 milijonų eurų Lietuvos fondams, finansuojantiems saulės elektrinių įrengimą gyventojams. Pateikę paraišką galite gauti daugiau nei 3000 tūkstančių eurų kompensaciją arba 323 eurus už 1 kW, ir 243 eurai už 1 kW, kuomet didinama jau esamos saulės elektrinės galia. Kaip tai padaryti?

Lietuvoje kompensaciją už saulės elektrinės įrengimą skirsto Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tačiau neskubėkite iškart pildyti paraiškos – pradžioje įsitikinkite, kad jūsų sklypas arba namas yra tinkami saulės baterijų montavimui. Taip pat, susisiekite su ESO ir sužinokite ar jūsų objektas gali būti prijungtas prie bendrų energijos skirstymo tinklų. Visa tai jums padės padaryti pasirinkta saulės jėgainės montavimo įmonė.

Įmonės atstovai jus pakonsultuos ir patars, kuriuo metu geriausia įrenginėti modulius bei ruoštis paraiškos pildymui, mat įprastai jos priimamos tik vieną kartą per metus. Patikėkite, tai visai nesudėtinga, o kompensacija beveik visais atvejais garantuota – tereikia pasiryžti. Pradėkite gaminti savo energiją ir pajuskite kaip mokėjimas už elektrą galų gale suteikia džiaugsmą, o ne galvos skausmą.